Įsigydami kartotinį projektą turėtumėte atsakingai įvertinti projekto tinkamumą Jūsų sklypui pagal orientaciją pasaulio šalių (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai) atžvilgiu. Nuo šio sprendimo priklausys patalpų mikroklimatas, apšviestumas, kas yra pagrindinės komfortiško gyvenimo sąlygos.
Šiaurinėje dalyje praktiškai visą laiką būna šešėlis, todėl šioje pusėje turėtų būti pagalbinės ar techninės patalpos, čia neturėtų atsidurti miegamieji, taip pat reiktų vengti didesnių langų, o ypač vitrinų. Šioje pusėje turėtų atsidurti: garažas, katilinė, sandėliukai ir pan. patalpos, kurioms nereikia didelio natūralaus apšvietimo. Čia taip pat gali būti ir tambūras, virtuvė (kuri dažnai turės langą ir į rytus / vakarus).
Pietinė pusė priešinga šiaurinei, čia daugiausia vyrauja saulė, idealu kai šioje pusėje yra gyvenamosios patalpos, taip pat šioje pusėje tikslinga numatyti vitrininius langus, jie žiemą padės sumažinti šildymo išlaidas dėl pro stiklus prasiskverbiančios saulės šilumos.
Jei miegamieji numatyti rytinėje pusėje, ankstyvą paros laiką mėgstantys žmonės galės mėgautis, ką tik patekėjusios saulės spinduliais. Šioje pusėje gali būti pozicionuojama ir virtuvė. Šeimos susibūrimo vieta po dienos veiklos tampa vakarienės stalas, jei valgomojo langai orientuoti į vakarus, galėsite vakarieniaudami grožėtis saulėlydžiu.
Projektuojamas statinys statybos sklype turi būti pozicionuojamas taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Privaloma atsižvelgti į sklypo matmenis, užstatymo ribą, minimalius leistinus atstumus, pateikiamus žemiau, nustatytus statybos techniniais reglamentais bei kitais norminiais teisės aktais.
A. Minimalūs leistini atstumai užtikrinantys trečiųjų asmenų interesų apsaugą
Minimalūs leistini atsumai užtikrinantys trečiųjų asmenų interesų apsaugą (statiniai sklype turi būti išdėstyti taip, kad nepažeistų kaimyninių sklypų savininkų teisėtų ir pagrįstų interesų (pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo reikalavimus.
Statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) iki 8,5 metrų aukščio, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, atstumas iki sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos, nuo labiausiai išsikišančių statinio konstrukcijų (pastogės, karnizo), privalo būti ne mažesnis nei 3 metrai.
Pastabos:
1. Minimalūs atstumai skaičiuojami nuo pastato labiausiai išsikišančių konstrukcijų (pastogės, karnizai).
2. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m (pvz.: jei pastato aukštis iki 9,5 m, minimalus atstumas iki sklypo ribos tūri būti 3 + 0,5 m).
3. Atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio sklypo savininko ar valdytojo sutikimą raštu dėl neišlaikomo norminio atstumo.
4. Mažinant atstumus jie neturi būti mažesni nei minimalūs prišgaisriniai, sanitariniai ir kt. atstumai išvardinti punktuose žemiau.
Atstumas iki gatvės turi nepažeisti gatvės raudonųjų linijų. Rekomenduojame, kad atstumas nuo sklypo ribos iki pastato priekinio fasado išorinės sienos būtų ne mažesnis nei 6 – 7 metrai, kadangi čia turi tilpti parkuojami automobiliai, bei uždarius vartus turi būti lengva juos apeiti iš visų pusių.
B. Pagal detaliojo plano sprendinius, sklypo plano situaciją
Namo vieta sklype turi nepažeisti reikalavimų numatytų teritorijų planavimo dokumentuose: detaliuosiuose planuose, specialiuosiuose architektūriniuose reikalavimuose, sklypo plane, taip pat nepažeisti gatvės raudonųjų linijų.
Jei teritorijai, kurioje randasi sklypas yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas (tai galite sužinoti savivaldos institucijoje pagal sklypo vietovę), jame yra pažymėta leidžiama užstatyti teritorija (žym.: užstatymo riba, užstatymo / statinių statybos zona, užstatymo plotas ir pan.). Ši zona pažymėta įvertinant, atstumus iki kaimyninių sklypų, gatvių raudonąsias linijas, apsaugos zonas, esamus inžinerinius tinklus ir jų perspektyvą bei kt. Pažymėtoje leidžiamoje užstatyti teritorijoje galima užtikrintai statyti pastatą (jei nėra nurodyta papildomų sąlygų).
Jei detaliojo plano nėra, reikia įvertinti sklypo plane esančius apribojimus. Tai gali būti apsaugos zonos (inžinerinių tinklų, sanitarinės, vandens telkinių, saugomų teritorijų, aerodromų ir pan.), servitutai (kelio, teisės tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus ir kt.). Šiose zonose statyba gali būti ribojama ar turėti specifinių reikalavimų.
C. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų
Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 6 lent.
| Pastato atsparumo ugniai laipsnis | Atstumas (m) iki gretimų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis | ||
|---|---|---|---|
| I | II | III | |
| I | 6 | 8 | 10 |
| II | 8 | 8 | 10 |
| III | 10 | 10 | 15 |
Pastaba: atstumas skaičiuojamas tarp pastatų išorinių sienų. Nurodyti atstumai tarp pastatų gali būti neišlaikomi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 93 punkto sąlygas. I atsparumo ugniai laipsnis – nedegių konstrukcijų pastatas (mūrinės, gelžbetonininės konstrukcijos); II atsparumo ugniai laipsnis – nedegių / degių apsaugotų konstrukcijų pastatas (mūrinės, medinės konstrukcijos (gegnės, perdanga, sienų karkasas – impregnuotas degumą mažinančiais produktais); III atsparumo ugniai laipsnis – degių konstrukcijų pastatas (medinis, rąstinis);
D. Minimalūs leistini sanitariniai atstumai (m) tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį
Minimalūs leistini sanitariniai atstumai (m) tarp statinių atsižvelgiant į jų paskirtį (pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, 2 priedo reikalavimus):
Lentelė
| Statinio pavadinimas ir jo santrumpa | NŪP | AS | Š | T | M | NKR | VNV | ASKR | PSKR | ŠŠ |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Namas – N | n | n | n | 10 | 15 | 10 | 8 | 7 | 1 | 5 |
| Namų ūkio pastatas – NŪP | - | n | n | n | 1.5 | n | n | n | n | 5 |
| Automobilių saugykla – AS | n | - | n | n | 1.5 | n | n | n | n | 10 |
| Šiltnamis – Š | n | n | - | n | 1.5 | 3 | 3 | 5 | 3 | 10 |
| Tvartas – T | n | n | n | - | n | n | n | 5 | 3 | 15 |
| Mėšlidė, kompostavimo aikštelė – M | 1.5 | 1.5 | 1.5 | n | - | n | n | 5 | 3 | 15 |
| Nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas – NKR | n | n | 3 | n | n | - | n | n | n | 15 |
| Vietinė nuotekų valykla – VNV | n | n | 3 | n | n | n | - | 5 | 3 | 15 |
| Požeminis skysto kuro rezervuaras – PSKR | n | n | 3 | 3 | 3 | n | 3 | n | - | 15 |
| Šachtinis šulinys – ŠŠ | 5 | 10 | 10 | 15 | 20 | 15 | 15 | 15 | 15 | - |
Pastabos:
- 1. n - nenormuojama.
- Jei šioje lentelėje pateikti leistini mažiausi sanitariniai atstumai yra mažesni už mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus (kai jie normuojami), turi būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [6.6.3] nustatyti priešgaisriniai atstumai.
- Vandentiekio įvadas į Namą turi būti tiesiamas ne arčiau kaip 5 m nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto, 7 m - nuo vietinės nuotekų valyklos.
- Nuotekų tinklai turi būti tiesiami ne arčiau kaip 10 m nuo šachtinio šulinio.
- Kai vietinė nuotekų valykla ir nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas yra vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato priklausiniai, atstumas nuo vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuaro ar lauko tualeto nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.
E. Minimalūs leistini atstumai tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų
| Žymėjimas (topografinėje nuotraukoje) | Statyba apsaugos zonoje |
|---|---|
| ELEKTROS TIEKIMO LINIJOS. Elektros oro linijos, požeminės elektros kabelių linijos. |
|
|
Elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas pagal linijos įtampą: - Iki 1 kv – po 2 metrus; - 6 ir 10 kV – po 10 metrų; - 35 kV – po 20 metrų; - 110 kV – po 20 metrų; - 330 ir 400 kV – po 30 metrų; - 750 kV – po 40 metrų; |
Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus ir kt. pagal „Specialiasias žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus. |
| Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų – 0,6 metro. |
|
| VANDENTIEKIO, LIETAUS IR FEKALINĖS KANALIZACIJOS TINKLAI IR ĮRENGINIAI. vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbino stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai. |
|
| a) Kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies; b) Kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami giliau kaip 2,5 metro, apsaugos zona yra žemės juosta po 5 metrus nuo vamzdyno ašies c) Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta po 10 metrų nuo vamzdynų ašies; d) Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis – po 30 metrų nuo išorinių sienelių; e) Vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių. |
Statyti pastatus ir įrenginius apsaugos zonose galima pagal nustatytas vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės sąlygas ir kt. pagal „Specialiosiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus. |
| DUJOTIEKIO TINKLAI. | |
| a) Dujotiekio apsaugos zona – žemės juosta išilgai dujotiekio trasos, kurios plotis po 2 metrus abipus vamzdyno ašies, skirta normalioms sąlygoms, reikalingoms dujotiekių techninei priežiūrai, sudaryti, ir jų apsaugai nuo galimų pažeidimų. |
Statyti pastatus ir įrenginius, sandėliuoti statybines medžiagas ir pan., sodinti medžius ir krūmus, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro ir kt. pagal „Specialiosiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus. |
| RYŠIŲ (TELEKOMUNIKACIJŲ) TINKLAI. | |
| Ryšių linijų apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) |
Be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus, sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas ir kt. pagal „Specialiosiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus. |
| MELIORACIJOS SISTEMOS IR ĮRENGINIAI. Melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). |
|
| Valstybei nuosavybės teise (žr. pastabą Nr.: 3) priklausantiems ir bendro naudojimo drenažo rinktuvams nustatoma po 15 m į abi puses nuo rinktuvo ašinės linijos apsauginė juosta. Tiksliai nustačius (atsikasus) drenažo rinktuvo buvimo vietą ir suderinus su savivaldybės melioracijos specialistais, statinius galima statyti arčiau, bet ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo drenažo rinktuvo. | Apsauginėje juostoje, draudžiama kasti melioruotą žemę giliau kaip 0,7 m, išleisti nuotekas į drenažo sistemas, statyti statinius, sodinti medžius ir krūmus ir kt. pagal Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių“ reikalavimus. |
| Melioracijos grioviai - pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai. Nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio griovio priežiūros juosta. | Draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, ir 1 m pločio daugiamečių žolių apsauginė juosta, kurią galima arti tik persėjant žolę ir kt. pagal Melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių“ reikalavimus |
| ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMO TINKLAI. Antžeminiai šilumos tiekimo vamzdynai, požeminės šilumos bei karšto vandens tiekimo trasos, šiluminės kameros, sklendžių aptarnavimo paviljonai, drenažo šuliniai, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinės, šalia šilumos tiekimo trasų pakloti drenažo vamzdžiai, telesignalizacijos kabeliai ir kiti statiniai, skirti nurodytiesiems tinklams aptarnauti |
|
| Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų, kameros išorinės sienos. | Apsaugos zonoje draudžiama statyti nuolatinius statinius bei įrenginius ir kt. pagal „Specialiosiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ reikalavimus. |
Pastabos:
1.Lentelėje nepaminėti reikalavimai, nustatantys atstumus tarp statinių ir inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių, įrenginių, nurodomi LR Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.
2.Gyvenamuosius namus draudžiama statyti: kelių apsaugos zonose, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje, rezervinėse teritorijose, gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose, pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinėse apsaugos zonose ir kt.
3.Valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.
F. Mažiausi leistini atstumai tarp želdinių ir statinių elementų
Mažiausi leistini atstumai tarp želdinių ir statinių elementų, užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą (pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, 3 priedo reikalavimus:
| Pastatų ir inžinerinių statinių elementai | Atstumai iki ašies, m | |
|---|---|---|
| Medžio kamieno | Krūmo | |
| Pastatų išorinės pusės | 5 | 1,5 |
| Apšvietimo tinklo, inžinerinių statinių atramos | 4 | - |
| Šlaitų papėdės ir kt. | 1 | 0,5 |
| Atraminių sienelių papėdės išorinės pusės | 3 | 1,0 |
| Šaligatvių ir sodo takelių kraštas | 0,7 | 0,5 |
| Bortinis akmuo ar kelio sustiprintos juostos kelkraščio pakraštys | 2,0 | 1,2 |
| Požeminiai tinklai: | ||
| dujotiekio, nuotekų | 1,5 | - |
| šilumos tinklų (nuo kanalo sienelės) | 2,0 | 1,0 |
| bekanalinių šilumos tinklų, vandentiekių, drenažų | 2,0 | - |
| jėgos kabelių ir elektroninių ryšių kabelių | 2,0 | 0,7 |
Pastaba.
Atstumai nuo elektros oro linijų iki medžių nustatomi pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisykles.
Pagal pasaulio šalis
1.2. Pagal pasaulio šalis.
- n - nenormuojama.
- Jei šioje lentelėje pateikti leistini mažiausi sanitariniai atstumai yra mažesni už mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus (kai jie normuojami), turi būti taikomi Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose [6.6.3] nustatyti priešgaisriniai atstumai.
- Vandentiekio įvadas į Namą turi būti tiesiamas ne arčiau kaip 5 m nuo tvarto, mėšlidės, kompostavimo aikštelės, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto, 7 m - nuo vietinės nuotekų valyklos.
- Nuotekų tinklai turi būti tiesiami ne arčiau kaip 10 m nuo šachtinio šulinio.
- Kai vietinė nuotekų valykla ir nuotekų kaupimo rezervuaras, lauko tualetas yra vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato priklausiniai, atstumas nuo vienbučio (vieno buto) gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos, nuotekų kaupimo rezervuaro ar lauko tualeto nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip.
Užpildykite techninę užduotį, kurioje nurodysite norimus kartotinio projekto pakeitimus ar įsigykite patikusio kartotinio projekto skaitmeninį maketą – 3D modelį ir jame nurodykite visus norimus pakeitimus.
Parsisiųsti - Techninė užduotis (kartotinam projektui)
Prieš pradedant derinimo procedūrą, reikalingi pateikti mums dokumentai nurodyti žemiau:
Žemės sklypo planas. Brėžinys, kuriame atvaizduotas Jūsų žemės sklypas, įrašytas jo plotas, kadastro Nr., tikslus adresas, gretimybės. Kitoje brėžinio pusėje nurodytos sklypo kampų, ribos posūkių, kitų charakteringų taškų koordinatės, specialiosios naudojimo sąlygos, servitutai ir kt. informacija.
Nuosavybės dokumentai. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, tai dokumentas išduodamas VĮ „Registrų centras“, kuris įrodo Jūsų nuosavybės teisės į žemės sklypą (ir jame esančių statinių, jei tokių yra) faktą. Užsakyti
Jei sklypo savininkas nurodytas nuosavybės dokumentuose (NT registro išraše) yra ne vienas, vienas iš bendrasavininkų turi pateikti sutikimą, kad statybą leidžiantis dokumentas bus išrašomas kito bendrasavininko vardu.
Parsisiųsti - Sutikimo forma
Pastaba: Jei sklypas įkeistas bankui reikia gauti hipotekos sutikimą statybai sklype.
Detalusis planas (jei yra parengtas). Teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatomos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimai ir pan.
Visas reikalingas projektavimo bei technines prisijungimo sąlygas galime užsakyti mes, tokiu atveju turėsite pateikti mums savo įgaliojimą, arba galite tai nesunkiai atlikti patys prisijungdami prie planuojustatyti.lt.
Parsisiųsti - Projektuotojo įgaliojimo forma
Bendruoju atveju reikalingos projektavimo ir techninės prisijungimo sąlygos pateikiamos žemiau.
Specialieji architektūros rekalavimai (išduoda savivaldos institucija pagal sklypo vietovę)
- Kauno rajono savivaldybė
- Vilniaus savivaldybė
- Šiaulių rajono savivaldybė
- Panevėžio miesto savivaldybė
- Marijampolės savivaldybė
- Klaipėdos miesto savivaldybė
- Alytaus miesto savivaldybė
- Telšių savivaldybė
Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- UAB „Kauno vandenys“
- UAB „Tauragės vandenys“
- UAB „Klaipėdos vanduo“
- UAB „Šiaulių vandenys“
- UAB „Aukštaitijos vandenys“
- UAB „Utenos vandenys"
- UAB „Šakių vandenys"
- UAB „Telšių vandenys"
ESO
TELIA
Kiti dokumentai.
Statybos sklypo projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita. Registruota, privaloma. Be išvardintų anksčiau projektavimo ir techninių prisijungimo sąlygų gali būti reikalingi kiti dokumentai, pvz.: projektavimo ir techninės prisijungimo sąlygos prie inžinerinių tinklų nepaminėtų anksčiau, specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, specialieji paveldosaugos reikalavimai, kuriuos išduoda kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos ir kt.
Esant specifiniams sprendiniams, ar reikalavimams numatytiems projektavimo ir techninėse prisijungimo sąlygose gali būti reikalinga parengti papildomas projekto dalis:
| VN | E | SVOK | Kita |
|---|---|---|---|
| Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis reikalinga projektuojant prisijungimą prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. 250 € + PVM | Elektrotechnikos dalis rengiama kai prie sklypo nėra įvadinės spintos. | Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis neprivaloma. Rengiama numatant name detalius šildymo, rekuperatoracijos, oro kondicionavimo sistemų sprendinius. | Susisiekimo, dujotiekio, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsauginės signalizacijos, gaisrinės signalizacijos ir t. t. |
Bendroji dalis
Bendrąją dalį (BD) sudaro:
- Projekto dokumentų sudėties žiniaraštis (bylų pavadinimai, žymenys);
- Bendrieji statinio rodikliai (žr. Reglamento 5 priedą);
- Bendrasis aiškinamasis raštas;
- Bendroji techninė specifikacija;
- Atliktų pritarimų, suderinimų sąrašas;
- Priedai (projekto vadovo parašu patvirtintos dokumentų kopijos;
- Brėžiniai.
Sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas)
SP. Sklypo sutvarkymo dalies sprendinių dokumentai yra:
- Aiškinamasis raštas;
- Sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, kurie reikalingi sklypo techniniams rodikliams nustatyti ir projektiniams sprendiniams pagrįsti. Skaičiavimų rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba brėžiniuose;
- Techninės specifikacijos;
- Brėžiniai;
- Sąnaudų kiekių žiniaraščiai;
Statinio architektūros - konstrukcijų dalis
SA / SK. Architektūros – konstrukcijų dalį sudaro šie sprendinių dokumentai:
- Aiškinamasis raštas;
- Sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai;
- Techninės specifikacijos;
- Sprendinių brėžiniai;
- Sąnaudų kiekių žiniaraščiai;
Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies
SA / SK. Architektūros – konstrukcijų dalį sudaro šie sprendinių dokumentai:
- Geologinės ir hidrogeologinės statybvietės sąlygos;
- gruntinio vandens pažeminimo būtinumas;
- medžių, augmenijos, dirvožemio ir kito iškasamo grunto išsaugojimo ir panaudojimo sąlygos;
- griaunami esami statiniai ir iškeliami inžineriniai tinklai;
- susidarysiančio įvairių rūšių statybinių atliekų orientacinis kiekis (svorio vienetais), jų tvarkymo būdai, panaudojimo statybvietėje sąlygos;
- gamybinės ir ūkinės veiklos sustabdymo sąlygos rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant statinius;
- autotransporto eismo keliuose ir gatvėse laikino uždarymo galimybės ir sąlygos;
- papildomo žemės sklypo statybos produktams ir konstrukcijoms sandėliuoti, statybiniams įrenginiams ir mechanizmams įrengti, laikiniems keliams ir inžineriniams tinklams nutiesti galimybės ir sąlygos;
- aprūpinimo elektra, vandeniu ir kitais resursais, nuotekų šalinimo ar surinkimo galimybės ir sąlygos statybos metu; reikalavimai statybos įrangai ir transporto priemonėms;
- bendrieji statybos darbų statybvietėje saugos, sveikatos, higienos reikalavimai ir sąlygos (statybvietės ribos ir jos aptvėrimas; pagrindiniai transporto, pėsčiųjų keliai, būtini kelio ženklai; kėlimo kranų, kitų statybos stacionarių mechanizmų galimos pastatymo vietos; buities, sanitarinių ir higienos patalpų galimos įrengimo zonos; medžiagų ir konstrukcijų galimos sandėliavimo zonos, atskiriant kenksmingų ir pavojingų medžiagų sandėliavimo vietą; darbuotojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu; atliekų ir statybinių atliekų galimos sandėliavimo zonos; saugos reikalavimai ir priemonės atliekant darbus veikiančioje įmonėje arba greta jos; nurodymai ar sprendiniai įvykus avarijai ar gaisrui statybvietėje; būtinos pirmosios medicininės pagalbos priemonės);
- aplinkosaugos ir trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimai;
- statinių statybos ir statybos darbų eiliškumo grafikas; specialūs reikalavimai statybos darbų technologijai;
- statybvietės planas su specifiniais statybos darbų organizavimo sprendiniais, kurių privaloma laikytis, kad būtų įvykdyti Projekto dalių sprendinių reikalavimai.
- Kartotinio projekto parengimas trunka: nuo 1 iki 5 darbo dienų;
- Kartotinio projekto parengimas gaunant statybą leidžiantį dokumentą trunka: nuo 30 iki 60 darbo dienų; Individualaus projekto parengimas gaunant statybą leidžiantį dokumentą trunka: nuo 45 iki 80 darbo dienų;
- Terminai skaičiuojami nuo dienos kai gaunami visi reikiami sklypo dokumentai išvardinti aukščiau.
- Baigtas projektas patvirtinamas Jūsų parašais, tai atlikus projektas yra paruoštas derinimui. Prieš talpinant projektą derinimui į sistemą "Infostatyba" turi būti apmokėtas mokestis VMI už statybą leidžiančio dokumento išdavimą.
- Mokestis už statybos leidimo išdavimą instrukcija.
- Patalpinus projektą sistemoje, jam užregistruoti skirtos 3 darbo dienos, kiekvienai tikrinančiai institucijai skirta 20 darbo dienų.
- Kai gaunamas visų derinančių institucijų pritarimas – išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą suformuojama galutinė projekto byla, kuri jums pateikiama el. formatu (PDF, aDOC) ir popierinis egzempliorius.
Jei statybos sklypas yra Šiaulių ar Vilniaus rajone, kreipkitės dėl rangos darbų komercinio pasiūlymo.
Gręžtiniai, monolitinio g/b, termoizoliacija – putų polistirenas EPS 100 (200 + 100 mm), apdaila – cokolinis tinkas. Gelžbetoninių konstrukcijų (pamatų) armavimas skaičiuojamas pateikus geologinius tyrimus (vietinių geologų, kadangi įrangą reikia transportuoti) ir kainuoja papildomai. Pamatų darbo projektas ir geologija gali būti nukelti vėlesniam laikui, lygiagrečiai derinant projektą ar prieš pat pradedant statybą.
Silikatinių blokelių „ARKO“ M18, termoizoliacija – putų polistirenas EPS 70 (300 mm), apdaila – fasadinis tinkas / klijuojama klinkerio plytų mūro imitacija.
Medinės sijos, termoizoliacija – akmens vata „PAROC“ eXtra / eXtra Plus (400 mm) ir „PAROC“ WAS 25t / WAS 35t / CORTEX (30 mm) ;
Surenkama g/b plokščių / monolitinio g/b.
Konstrukcija medinė, stogo danga – banguoti lakštai „ETERNIT“ / profiliuotos skardos lakštai „RANNILA“.
Statant gyvenamąjį namą, vietoje statybos produktų, kuriems nurodytas konkretus gaminys ar gamintojas, gali būti naudojami neprastesnių techninių ir fizikinių savybių analogai. Kreipiantis į mus kartotinio projekto konstrukcijos gali būti keičiamos, tam užpildykite techninę užduotį.
Parsisiųsti - Techninė užduotis